Kaip ir kur verslui įdarbinti laisvą kapitalą?

Verslui svarbu žinoti, kiek pinigų yra įmonės sąskaitoje, tačiau ne mažiau svarbu suprasti, ką galima padaryti su likusia kapitalo dalimi. Nes laisvos įmonės lėšos, kurios yra investuojamos išmintingai gali reikšmingai padidinti įmonės kapitalą.

2026 m. liepos pabaigoje Lietuvos bendrovės (neįtraukiant finansų) kredito įstaigose laikė 11,5 mlrd. eurų indėlių. Iš jų 9,5 mlrd. eurų buvo laikomi vienadieniuose indėliuose – lėšos, kurios yra lengvai pasiekiamos, tačiau nebūtinai aktyviai naudojamos verslo veikloje.

Tai nereiškia, kad šie pinigai yra „blogai laikomi“. Įmonėms būtinas likvidumas ir finansinis rezervas. Tačiau kiekvienai įmonei verta periodiškai užduoti klausimą: Kiek kapitalo mums iš tikrųjų reikia po ranka, o kiek galėtų būti įdarbinta?

Šis klausimas aktualus ne tik finansų direktoriui. Jis aktualus ir buhalteriui, kuris geriausiai mato įmonės pinigų srautus, mokėjimų grafiką, sezoniškumą ir būsimus įsipareigojimus.

Buhalteris dažnai pirmasis pamato „laisvus“ įmonės pinigus

Įsivaizduokime įmonę, kurios sąskaitoje yra 500 000 Eur. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip didelė suma. Tačiau buhalteris žino, kad:

• 80 000 Eur reikės darbo užmokesčiui ir mokesčiams;
• 70 000 Eur – atsiskaitymams su tiekėjais;
• 100 000 Eur įmonė planuoja panaudoti įrangai po keturių mėnesių;
• 100 000 Eur norima turėti kaip finansinį rezervą;
• tačiau likę 150 000 Eur artimiausiu metu neturi konkrečios paskirties.

Būtent paskutinė suma yra ta vieta, kur prasideda kapitalo valdymo diskusija. Nebūtina jos visos investuoti. Nebūtina visos laikyti sąskaitoje, tačiau verta įvertinti, ar yra priežastis, dėl kurios šie 150 000 Eur turėtų nedirbti.

Nežinote, kiek įmonės lėšų galima skirti investavimui?

Nebūtina sprendimo priimti iš karto. Jei įmonės sąskaitoje turite didesnę laisvų lėšų sumą ir norite įvertinti, kokią jos dalį būtų galima įdarbinti, „Bondea“ komanda gali padėti susipažinti su galimomis investavimo alternatyvomis ir jų sąlygomis. Parašykite mums info@bondea.lt – aptarsime jūsų situaciją ir atsakysime į kylančius klausimus.

Neinvestuoti – irgi yra finansinis sprendimas

Dažnai investavimas suvokiamas kaip papildoma rizika, o pinigų laikymas sąskaitoje – kaip neutralus pasirinkimas. Tačiau ekonomiškai tai nėra visiškai taip. Jeigu pinigai sąskaitoje neuždirba arba uždirba nedaug, įmonė atsisako potencialių pajamų, kurias galėtų generuoti šis kapitalas.

2026 m. liepos mėnesį Lietuvos bankas skelbė, kad naujų ne finansų bendrovių terminuotų indėlių vidutinė palūkanų norma siekė 2,13 proc., o indėlių, kurių terminas buvo iki vienerių metų, – 2,11 proc. Tai suteikia paprastą atskaitos tašką. Tarkime, įmonė turi 100 000 Eur, kurių jai nereikės vienerius metus. Jeigu ši suma generuotų 2,13 proc. metines palūkanas, tai būtų apie 2 130 Eur palūkanų prieš mokesčius. 

Jeigu ta pati suma būtų investuota į obligaciją, kurios metinis pajamingumas, pavyzdžiui, siekia 9 proc., teorinė metinė palūkanų suma būtų 9 000 Eur prieš mokesčius. Skirtumas – 6 870 Eur.

Tai nėra pažadas, kad įmonė būtinai gaus 9 000 Eur ar kad obligacija yra tokia pat rizikinga kaip indėlis. Tai paprasčiausiai parodo, kodėl verta lyginti ne tik „ar investuoti“, bet ir kokią alternatyvią naudą įmonė gauna už laikomą kapitalą bei kokią riziką prisiima.

500 000 Eur sąskaitoje: ką galėtų daryti verslas?

Paimkime praktišką pavyzdį. Įmonė turi 500 000 Eur laisvų lėšų. Prieš priimdama sprendimą investuoti, ji pirmiausia turėtų įvertinti, kokiai paskirčiai reikalingas turimas kapitalas. Pavyzdžiui, 100 000 Eur galėtų būti skirta kasdieniam likvidumui užtikrinti – darbo užmokesčiui, mokesčiams ir atsiskaitymams su tiekėjais. Dar 100 000 Eur būtų galima laikyti kaip finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. 150 000 Eur galėtų būti numatyta artimiausiems verslo planams, pavyzdžiui, plėtrai, naujai įrangai įsigyti ar apyvartiniam kapitalui papildyti. Likę 150 000 Eur galėtų būti skirti investavimui, nes tai yra lėšos, kurių įmonei artimiausiu metu nereikia kasdienei veiklai ar konkretiems įsipareigojimams vykdyti.

Tokiu atveju įmonė neinvestuoja visų turimų pinigų, o pirmiausia atskiria kapitalą pagal jo paskirtį. Tai vienas svarbiausių principų, kurį verta įsidėmėti tiek įmonės savininkui, tiek buhalteriui: investuojamas ne įmonės finansinis saugumas, o ta kapitalo dalis, kurios įmonei nereikia kasdienei veiklai, finansiniam rezervui ar artimiausiems įsipareigojimams.

Ką galėtų reikšti 150 000 Eur investavimas?

Tarkime, įmonė nusprendžia investuoti 150 000 Eur ir paskirstyti juos ne į vieną, o į kelias obligacijų emisijas.

Pavyzdžiui:

• 50 000 Eur – į vieną obligacijų emisiją;
• 50 000 Eur – į kitą;
• 50 000 Eur – į trečią.

Jeigu hipotetiškai visų trijų investicijų metinis pajamingumas būtų 9 proc., bendra metinė palūkanų suma sudarytų apie 13 500 Eur prieš mokesčius. Jeigu investicijos būtų paskirstytos tarp skirtingų projektų ir terminų, įmonė taip pat galėtų mažinti koncentraciją vienoje investicijoje.

Tai nėra garantuotas rezultatas – konkretaus projekto pajamingumas, terminas, užtikrinimo priemonės ir rizika gali skirtis. Tačiau pats principas svarbus: net ir neinvestuojant viso turimo kapitalo, galima sukurti atskirą investuojamų lėšų portfelį.

Turite laisvų įmonės lėšų, bet nežinote, nuo ko pradėti?

Kiekvienos įmonės situacija skirtinga – vienai svarbiausias likvidumas, kitai aktualu kapitalo išsaugojimas, trečiai dalį lėšų galima skirti didesnio pajamingumo investicijoms.

Jeigu norite pasikalbėti apie įmonės laisvų lėšų įdarbinimo galimybes per verslo obligacijas, susisiekite su „Bondea“ komanda: info@bondea.lt

Kodėl verslo obligacijos gali būti įdomios įmonei?

Verslo obligacija iš esmės yra įmonės skolos vertybinis popierius. Investuotojas suteikia finansavimą obligaciją išleidžiančiai įmonei, o pagal emisijos sąlygas gauna palūkanas ir termino pabaigoje turėtų atgauti nominalią investicijos sumą. 

Tai skiriasi nuo investavimo į akcijas: obligacijų investuotojas tampa kreditoriumi, o ne verslo dalininku. Todėl įmonės finansų valdytojui obligacijos gali būti įdomios tuo, kad galima iš anksto matyti pagrindinius parametrus:

• kiek investuojama?
• koks pajamingumas?
• koks terminas?
• kada mokamos palūkanos?
• kokios užtikrinimo priemonės?

Tai leidžia investiciją įtraukti į bendrą įmonės pinigų srautų planą. Pavyzdžiui, jeigu įmonė žino, kad 100 000 Eur jai nereikės 12 mėnesių, galima ieškoti atitinkamo termino investicijos, o ne investuoti pinigus, kurių gali prireikti jau po kelių mėnesių.

Bondea: investavimas į verslo obligacijas nuo 500 eurų

„Bondea“ orientuojasi į investuotojus, kurie ieško galimybių įdarbinti kapitalą per verslo obligacijas. Investuoti galima nuo 500 Eur, o siūlomų obligacijų palūkanos siekia 7–11,5 proc., priklausomai nuo konkrečios obligacijų emisijos.

Platformoje siūlomi projektai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, todėl investuotojai gali paskirstyti kapitalą tarp skirtingų projektų ir rinkų. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios nenori viso investuojamo kapitalo koncentruoti vienoje investicijoje.

Tačiau diversifikacija prasideda ne nuo skirtingų projektų skaičiaus. Ji prasideda nuo atsakymo į klausimą: Kokią kapitalo dalį įmonė apskritai gali skirti investavimui?

Kodėl svarbu vertinti ne vien palūkanų procentą?

Tarkime, įmonei siūlomos dvi investicijos.

A obligacija:

• 8 proc. metinis pajamingumas;
• 12 mėn. terminas;
• LTV 60 proc.;
• investicija užtikrinta NT turtu.

B obligacija:

• 11 proc. metinis pajamingumas;
• 30 mėn. terminas;
• LTV 80 proc.;
• Įkeičiamo turto nėra

Kurią pasirinkti? Vien iš palūkanų atsakyti negalima. Jeigu įmonei pinigų gali prireikti po metų, 30 mėnesių terminas gali būti nepatogus net ir esant didesniam pajamingumui. Todėl profesionalus investavimo sprendimas prasideda ne nuo klausimo „kur didžiausios palūkanos?“ Jis prasideda nuo klausimo: „Kokio termino, likvidumo ir rizikos investicija tinka būtent šiems įmonės pinigams?“

Ką iš to gauna buhalteris / verslo savininkas?

Čia atsiranda labai praktinė investavimo pusė. Buhalteriui nereikia tapti profesionaliu investuotoju, tačiau jis gali atlikti labai svarbų vaidmenį – padėti įmonei atskirti pinigų poreikį nuo laisvo kapitalo. Pavyzdžiui, kartą per ketvirtį galima atlikti paprastą kapitalo peržiūrą.

1. Kiek turime pinigų?

Peržiūrėti visų banko sąskaitų likučius.

2. Kiek turėsime išleisti?

Įvertinti artimiausių mėnesių atlyginimus, mokesčius, tiekėjų mokėjimus, paskolų įmokas ir planuojamas investicijas.

3. Kiek turime laikyti rezerve?

Rezervo dydis priklauso nuo konkretaus verslo – jo sezoniškumo, pajamų stabilumo, įsipareigojimų ir veiklos modelio.

4. Kiek kapitalo realiai yra laisva?

Tai suma, kuriai įmonė artimiausiu metu neturi konkrečios paskirties.

5. Kaip šį kapitalą paskirstyti?

Čia jau galima vertinti indėlius, obligacijas, fondus ir kitas finansines priemones pagal terminą, riziką ir likvidumą. Tokį procesą galima įtraukti į įmonės periodinį finansų valdymą. Tai reiškia, kad buhalterio vaidmuo tampa ne tik „užregistruoti, kas įvyko“, bet ir pateikti vadovui informaciją, padedančią priimti sprendimus dėl kapitalo.

100 000 Eur pavyzdys: ką verta skaičiuoti prieš investuojant?

Tarkime, įmonė turi 100 000 Eur laisvų lėšų, kurių jai nereikės artimiausius 12 mėnesių. Prieš priimant sprendimą investuoti, svarbu įvertinti ne tik siūlomą grąžą, bet ir visą investicijos kontekstą. Šiuo atveju investuojama suma būtų 100 000 Eur, o investavimo terminas – 12 mėnesių. Jeigu konkreti investicija siūlo 9 proc. metinį pajamingumą, teoriškai per metus būtų galima uždirbti 9 000 Eur palūkanų. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada ir kaip šios palūkanos yra mokamos, nes mokėjimo dažnis priklauso nuo konkrečios emisijos sąlygų.

Taip pat prieš investuojant būtina įvertinti, ar investicija yra užtikrinta, kokios yra užtikrinimo sąlygos ir kokios teisės suteikiamos investuotojui. Šią informaciją reikėtų tikrinti konkrečios emisijos dokumentuose. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad investuojamų 100 000 Eur įmonei neprireiks iki investavimo termino pabaigos, nes investicijos sąlygos gali riboti galimybę lėšas susigrąžinti anksčiau. Be to, reikia įvertinti ir riziką – investuojant susiduriama tiek su emitento, tiek su konkrečios emisijos rizika.

Tokio įvertinimo tikslas – pažvelgti į investiciją plačiau, o ne susitelkti vien į skelbiamą 9 proc. pajamingumą. Vadovui svarbu matyti, kiek investuojama, kuriam laikotarpiui įšaldomos lėšos, kokios galimos pajamos, kokios yra investavimo sąlygos ir kokią riziką prisiima įmonė. Būtent toks požiūris padeda investavimą paversti apgalvotu finansiniu sprendimu, o ne spontanišku laisvų pinigų panaudojimu.

Finansų rinkų patirtis – svarbi vertinant investavimo galimybes

Investavimo sprendimų kokybę lemia ne tik pati platforma, bet ir žmonės, kurie dirba su finansų rinkomis. „Bondea“ komandoje dirba profesionalai, sukaupę 20 metų patirtį obligacijų ir finansų rinkose.

Tai leidžia į investavimą žiūrėti ne vien iš technologinės platformos perspektyvos, bet ir per finansų rinkų, kapitalo bei rizikos valdymo prizmę. „Bondea“ akcininkai taip pat yra įkūrę investicinį fondą ir turi maklerio licenciją, tad mūsų komanda gali padėti ne tik įdarbinti įmonių kapitalą verslo obligacijose, bet ir patarti bei pakonsultuoti apie finansinius srautus ir geriausius sprendimus jūsų verslo situacijai. Tai papildomas bendrovės kompetencijos aspektas, kuris leidžia verslams gauti finansines paslaugas iš vienų rankų.

5 klausimai, kuriuos verta užduoti prieš investuojant įmonės lėšas

Jeigu įmonės sąskaitoje susikaupė didesnė suma, prieš priimant sprendimą verta kartu su vadovu atsakyti į penkis klausimus:

• 1. Kiek pinigų įmonei reikia artimiausius 6-12 mėnesių?
• 2. Koks yra realus finansinis rezervas, kurio negalima investuoti?
• 3. Kiek kapitalo galima investuoti ilgesniam laikotarpiui?
• 4. Kokia investicijos rizika ir kokios jos užtikrinimo priemonės?
• 5. Ar investicija dera su įmonės pinigų srautų planu?

Jeigu į šiuos klausimus atsakyta, sprendimas tampa gerokai aiškesnis.

Pinigai įmonės sąskaitoje taip pat yra sprendimas

Įmonės daug laiko skiria tam, kad efektyviau valdytų darbuotojų produktyvumą, atsargas, pirkimus ar gamybos sąnaudas. Tačiau kartais mažiau dėmesio skiriama tam, kaip valdomas jau uždirbtas kapitalas. Todėl klausimas šiandien nėra vien: „Ar įmonei reikia investuoti?“ 

Geresnis klausimas: „Kuri mūsų kapitalo dalis turi būti likvidi, kuri – rezervinė, o kuri galėtų būti įdarbinta?“ Būtent nuo šio klausimo prasideda racionalus laisvų įmonės lėšų valdymas.  „Bondea“ suteikia galimybę juridiniams asmenims investuoti į įmonių obligacijas nuo 500 Eur, rinktis skirtingų projektų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje bei diversifikuoti investuojamą kapitalą. Siūlomų obligacijų palūkanos siekia 7–11,5 proc., priklausomai nuo konkretaus projekto.

Pradėkite nuo pokalbio, o ne nuo sprendimo

Jeigu jūsų įmonė turi kapitalo, kuris artimiausiu metu nebus naudojamas veiklai, verta įvertinti, kokios yra galimybės jį įdarbinti. „Bondea“ komanda gali pristatyti investavimo į verslo obligacijas galimybes, paaiškinti konkrečių projektų sąlygas, terminus ir kitus svarbius aspektus.

Norite sužinoti, ar toks sprendimas galėtų tikti jūsų įmonei? Parašykite mums – konsultacija niekuo neįpareigoja: info@bondea.lt

Investavimas į įmonių obligacijas yra susijęs su rizika, įskaitant galimybę prarasti dalį arba visą investuotą sumą.